Po universiteto svajonių link – drauge su Margaritos mokykla

Kai prieš porą metų su šeima atsikėlėme gyventi į Velžį Panevėžio rajone, kilo noras savarankiškai susitvarkyti būsto aplinką. Nors universitete esu baigusi verslo administravimo ir vadybos studijas, šiam tikslui žinių trūko. Tad įstojau į Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklą įgyti dekoratyvinio želdinimo specialybę. Beje, botanika domiuosi jau seniai.

Margaritos teikiamos galimybės išties nustebino. Jau pirmaisiais mokslo metais atsirado proga dalyvauti ERASMUS+ programos mobilumo projektuose. Kai buvo paskelbta atranka, nedvejodama pateikiau dokumentus atrankos komisijai ir… valio! Jau šį vasarį kartu su trimis kurso kolegėmis išvykau į piligriminį San Giovanni Rotondo miestelį Pietų Italijoje. Ne poilsiauti. Atlikti praktikos, susipažinti su italų kultūra, bendravimo būdu. Įgyta įvairiapusė patirtis pranoko lūkesčius.

Praktika truko 3 savaites prestižinėje dekoratyvinių augalų bei vaismedžių įmonėje „Green Gallery“, kur prižiūrėjome egzotinius augalus – palmes, mimozas, alyvmedžius, lauramedžius, citrinmedžius, apelsinmedžius, įvairių rūšių tujas. Taip pat susipažinome su įvairių rūšių gėlėmis – orchidėjomis, antūriais, strelicijomis, rožėmis, sukulentais, pelarginijomis ir daugeliu kitų.

Teko mokytis itališkai

Pirmomis dienomis teko patirti ir lengvą šoką – pasirodo, čia angliškai ir vokiškai (šias kalbas moku) Pietų Italijoje beveik niekas nekalba! Net ir su įmonės savininku Donato iš pradžių teko bendrauti pirštais, po truputį mokytis italų kalbos. Natūralu, kad nieko nesuprantančiai lietuvaitei italai iš pradžių skyrė paprasčiausius lauko darbus – šlaviau ir ravėjau.

Tačiau, žinoma, siekiau gauti kuo daugiau specifinės darbo patirties. Sugebėjau paprašyti prižiūrėti lauko augalus, laistyti gėles, formuoti bonsus. Pastebėjau, kad italai yra gana nepatiklūs, nes dažniausiai jų verslas puoselėjamas iš kartos į kartą. Todėl susižavėjimas tais žmonėmis dar padidėjo. Juk nemokėdamos kalbos, įgijome italų pasitikėjimą ir galėjome laisvai rinktis darbus. Beje, galiu pasigirt, kad šeimininkai mumis buvo labai patenkinti ir dėkingi.

Jei dirbti, tai tuo mėgautis

Italai stebėjosi lietuvių darbštumu ir nuolat kartodavo „dirbkite lėčiau, mėgaukitės“. Aišku, buvo sunku priprasti prie tokio mentaliteto, tačiau po savaitės ėmiau tuo žavėtis. Supratau, kad tai ir yra gyvenimo malonumas – dirbti ir mėgautis, o ne nuolat skubėti, verstis per galvą. Buvo nuostabu matyti, kad tiek „Green Gallery“ klientai, tiek savininkai nuolat šypsosi, bendrauja, yra dėkingi ir malonūs vieni kitiems. Žinoma, daug ką lemia klimatas, nes tai – saulėtoji Italija!

Po darbo – turiningas laisvalaikis

Pasisekė ir su poilsio organizavimu. Savaitgaliais italai mums suteikė galimybę pakeliauti palei Adrijos jūros pakrantę, aplankyti tūkstantmečius miestelius, istorinio bei kultūrinio paveldo paminklus, bažnyčias bei nacionalinio Gargano parko lankytinas vietas.

Gyvenome nuostabiame trijų žvaigždučių viešbutyje „Corona“, kur mėgavomės labai gardžiais ir įvairiais tradicinės italų virtuvės patiekalais. Tame pačiame viešbučio restorane dažnai pietaudavo bei vakarieniaudavo visa savininkų šeima. Beje, sekmadienio pietūs restorane su visa šeima – puiki italų tradicija.

 Taigi iš tikrųjų, galimybės su Margaritos mokykla – didelės. Neabejoju, kad per tris savaites įgytą darbo, tarpkultūrinę praktiką Italijoje išnaudosiu Lietuvoje tiek moksle, tiek būsimame darbe, tiek ir kasdieniniame gyvenime.

 Rasa Tamošiūnienė,
Dekoratyvinio želdinimo  ir aplinkos tvarkymo specialybės  I kurso mokinė